Jungtis yra įtaisas, naudojamas sujungti du ar daugiau objektų ar vamzdžių, veikiantis remiantis fiziniais ir mechaniniais principais.
Paprastai jungtys tvirtai sujungia dvi jungiamas dalis per trintį, blokavimo jėgą arba suspaudimo jėgą. Pavyzdžiui, srieginės jungtys naudoja sriegių blokavimą, kad sukimosi būdu būtų suveržtos dvi dalys, taip užtikrinant sujungimą. Priveržimo metu trintis tarp sriegių apsaugo nuo santykinio slydimo ir palaiko jungties stabilumą.
Jungtyse, kurias reikia sandarinti, pvz., vamzdžių jungiamosioms detalėms, paprastai naudojami tarpikliai arba sandarikliai, kad būtų išvengta skysčio nutekėjimo. Priveržus tarpiklis susispaudžia tarp dviejų dalių, sudarydamas sandarinimo paviršių, kuris blokuoja skysčio praėjimą. Tuo tarpu sandariklis sudaro vientisą sandarinimo sluoksnį jungtyje, taip apsaugodamas nuo nuotėkio.
Be to, tam tikrose specializuotose jungtyse naudojami unikalūs sujungimo būdai, pvz., bajonetinės jungtys arba kištukinės jungtys. Bajoneto jungtys naudoja elastingą durtuvo deformaciją, kad būtų galima greitai surinkti ir išardyti, dažniausiai naudojamas tais atvejais, kai reikia dažnai prijungti ir atjungti. Jungčių prijungimas apima vieno komponento įkišimą į kito komponento angą, pritvirtinimą trinties ar kitomis priemonėmis. Šis paprastas ir patogus metodas tinka programoms, kurioms reikalingas greitas ryšys.
Apibendrinant galima pasakyti, kad jungtys veikia sandariai sujungiant du ar daugiau objektų ar vamzdžių įvairiais mechanizmais, užtikrinant stabilumą ir sandarinimo vientisumą. Nors konkretūs principai gali skirtis įvairių tipų jungtyse, pagrindinis jų tikslas išlieka nuoseklus: pasiekti patikimus ryšius.